Terminas “antstolis” greičiausiai yra žinomas praktiškai kiekvienam žmogui. Kita vertus, nemažai asmenų nė nenumano, ką tiksliai veikia šios profesijos atstovai. Tačiau antstolių paslaugos gali būti ganėtinai įvairios. Anksčiau ar vėliau, jų prireikia daugeliui žmonių. Taigi – kokia yra antstolių veikla ir atsakomybė? Norėdami sužinoti atsakymą, skaitykite straipsnį toliau.
Kas yra antstolis?
Antstolis – tai teisingumo ministro skirtas ir valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Norint tapti šios profesijos atstovu, svarbu pabaigti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, antstolio pareigas eiti gali tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Svarbu, kad toks asmuo būtų laimėjęs viešąjį konkursą. Be to, būtina turėti patirties teisiniame darbe arba būnant antstolio padėjėju. Šios profesijos atstovu gali tapti valstybės tarnautojas arba privatus asmuo. Svarbu paminėti, kad be įstatyme numatytos veiklos, antstoliui neleidžiama eiti jokių kitų apmokamų pareigų.
Šios profesijos atstovai privalomai draudžiami civilinės atsakomybės draudimu. Teisę vykdyti veiklą gauna viešą konkursą laimėjęs ir teisingumo ministro įsakymu paskirtas asmuo. Tokiu atveju, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo konkurso rezultatų, laimėtojas privalo įkurti antstolio kontorą, kuri atitiktų nustatytus reikalavimus arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Be to, šios profesijos atstovai turi deklaruoti savo bei šeimos narių turtą. Įvykdę visus reikalavimus ir prisiekę nustatyta tvarka, asmenys yra įrašomi į Lietuvos antstolių sąrašą. Tuomet išduodamas specialus šią profesiją liudijantis dokumentas, pažymėjimas ir ženklas. Mūsų šalies antstolių sąrašą sudaro Teisingumo ministerija. Tuo tarpu, juos skiria arba atleidžia pats teisingumo ministras. Visos antstolių asmens bylos yra saugomos Teisingumo ministerijoje. Be to, Lietuvoje taip pat galima tapti šios profesijos atstovo padėjėju.
Antstolių veikla
Mūsų šalyje antstolis yra įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia tam tikras funkcijas. Šio veikla apima vykdomųjų dokumentų vykdymą, dokumentų perdavimą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir panašiai. Kiekvienas antstolis privalo vadovautis veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo principais. Be to, šie turi remtis civiliniu kodeksu. Antstoliai taip pat privalo sąžiningai atlikti jiems paskirtas pareigas, neatskleisti įstatymų saugomų paslapčių ar profesinės veiklos metu paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių.
Vykdomųjų dokumentų vykdymas
Vykdomųjų dokumentų vykdymą būtų galima priskirti kaip pagrindinę antstolių veiklą. Greičiausiai kyla klausimas – kas apskritai tai yra? Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, kuriuos išduoda teismas. Tai gali būti įvairūs nutarimai, įsakymai ir nuosprendžiai. Į šią sąvoką taip pat įeina pareigūnų bei institucijų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose ir darbo ginčų komisijos sprendimai. Vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui tampa sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo priemone.
Jeigu prievolę vykdyti įpareigotas asmuo to nepadaro, antstolis gali panaudoti įstatyme numatytas priverstinio vykdymo priemones, pavyzdžiui, turto areštą. Dažniausiai šis procesas prasideda nuo paprasto raginimo grąžinti skolą. Visgi, jeigu asmuo nesutinka, antstolis gali imtis išieškojimo.
Faktinių aplinkybių konstatavimas
Faktinių aplinkybių konstatavimas yra dar viena antstolių veiklos funkcija. Tačiau, ką reiškia ši sąvoką? Civiliniuose teisiniuose santykiuose toks konstatavimas tampa įrodinėjimo priemone. Jos paskirtis yra nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Tai darydami antstoliai turi išlaikyti objektyvumą ir nešališkumą. Dažniausiai pasitaikančiomis faktinių aplinkybių konstatavimo situacijomis būtų galima įvardinti ginčus susidūrus automobiliams, statybų problemas, krovinių pervežimo nesklandumus. Iš esmės, šios profesijos atstovai yra kviečiami į kelių šalių nesutarimus, jeigu juose siekiama įrodyti savo reikalavimus arba išvengti nepagrįstų pretenzijų. Antstoliai gali užfiksuoti bet kokius objektyviai pastebimus įrodymus, pavyzdžiui, turto būklę ar tam tikro įvykio aplinkybes.
Dokumentų perdavimas
Dokumentų perdavimas reiškia, kad antstoliai teismo pavedimu įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Dažniausiai tai itin paspartina teisminius procesus. Antstoliai įteikia tokius dokumentus, kaip teismo įsakymai ar šaukimai, nutartys, ieškiniai ir panašiai. Šių perdavimą reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu nustatyta tvarka. Svarbu paminėti, kad antstoliui neleidžiama tikrinti dokumentų turinio. Šie laikomi įteiktais tuomet, kai yra perduoti asmeniškai fiziniam asmeniui arba vienam iš pilnamečių jo šeimos narių. Kita vertus, jeigu tokių galimybių nėra, dokumentai gali būti perduoti gyvenamosios vietos namo bendrijos arba darbovietės administracijai. Tačiau, tokiu atveju, pažymoje turi būti nurodytas gavėjo ryšys su adresatu. Juridinių asmenų atveju, dokumentai laikomi įteiktais tuomet, kai yra perduodami vadovui arba darbuotojui. Svarbu, jog gavėjui būtų išaiškinamos visos teisinės pasekmės.
Kitos antstolių paslaugos
Be aukščiau išvardintų paslaugų, antstoliai taip pat vykdo štai tokias funkcijas:
- Teikia teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme ar santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Jie taip pat gali prisidėti rengiant įvairias sutartis bei dokumentus;
- Saugo ir administruoja turtą vykdymo procese;
- Teikia bankroto administravimo paslaugas;
- Aukciono tvarka realizuoja kilnojamą ir nekilnojamą turtą;
- Teikia mediacijos paslaugas sprendžiant ginčus;
- Tarpininkauja vykdant turtines prievoles;
- Įteikia teisminius ir neteisminius užsienio dokumentus.
Nurodytų paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatyme numatytų funkcijų. Be to, antstolis privalo vengti bet kokių interesų konfliktų. Šiam draudžiama teikti mokamas paslaugas vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis.
Antstolių atsakomybė
Pažeidimų padarę antstoliai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už tai jiems numatyta 3 rūšių atsakomybė. Tai – drausminė, civilinė ir baudžiamoji. Padarytą žalą taip pat privalo atlyginti tie asmenys, kurių įgaliojimai jau yra pasibaigę.
Drausminė atsakomybė dažniausiai yra taikoma tuomet, kai antstolis nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai. Tokią bylą iškelia teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, o jos nagrinėjimas vyksta Antstolių garbės teisme. Dažniausiai priimamas vienas iš 3 sprendimų. Jeigu pažeidimas nenustatytas arba terminas, iki kurio byla turėjo būti iškelta jau praėjęs, ši yra nutraukiama. Antruoju atveju, jei pažeidimas yra nustatytas, tačiau šis laikomas nereikšmingu, antstolis gali būti atleidžiamas nuo drausminės atsakomybės. Kita vertus, jeigu įrodoma, jog šis savo pareigas vykdė netinkamai ir manoma, kad tai reikšminga, antstoliui skiriama nuobauda. Tai gali būti pastaba, papeikimas, teisės teikti paslaugas atėmimas iki 6 mėnesių arba atleidimas.
Tuo tarpu, profesinė civilinė atsakomybė už juridiniams arba fiziniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų yra draudžiama privalomuoju draudimu. Tokiu atveju, žalą atlygina draudikas. Visgi, jeigu išmokos tam padaryti nepakanka, antstolis privalo pats padengti skirtumą.
Už teisės aktų pažeidimus, kuriems taikoma baudžiamoji atsakomybė, antstolis privalo atsakyti kaip valstybės pareigūnas.
Antstolių įkainiai
Antstolių įkainiai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Šių vykdymo išlaidos skirstomos į 3 dalis:
- Vykdomosios bylos administravimo išlaidos;
- Išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje jų suteiktas paslaugas;
- Atlygį antstoliui.
Administravimo išlaidų ir antstolio atlygio dydžiai priklauso nuo išieškomos sumos. Pavyzdžiui, jeigu skolų išieškojimas apima vos kelis eurus, administravimo išlaidos kainuos maždaug 12, o atlygis antstoliui – 8 eurus. Tuo tarpu, vykdomojo dokumento vykdymas neretai kainuoja skirtingai, atsižvelgiant į šio kategoriją. Pavyzdžiui, kai kurių paslaugų administravimas gali atsieiti apie 40 eurų. Tuo tarpu, valandinis atlygis antstoliui gali kainuoti apie 20–25 eurus.
